Mieloji mokykla! Kiek nuostabių, malonių mokytojų turėjai, kurie iki paskutinės minutės mokykloje skiepijo gėrį, grožį, meilę, pagarbą žmogui ir Tėvynei. Mokiniai glaudėsi prie Tavęs, mokytojau, guodėsi džiaugsmu, begaline jaunatviška meile, ieškojo užtariamo, paguodos žodžio, ir Tu juos guodei, mylėjai, skleidei šilumą, nes tai – Tavo vaikai.
Vilniaus Žirmūnų gimnazijos istorijos apžvalga
Garbaus amžiaus sulaukusi Vilniaus Žirmūnų gimnazija (buvusi Vilniaus 7-oji vidurinė mokykla) ne visą laiką buvo gimnazija.
Mokyklos ištakos ir slaptosios veiklos metai (1905–1911)
Kai 1905 metais bankininkas Juozapas Montvila Ukmergės gatvėje nupirko iš totorių buvusią kepyklą ir įsteigė slaptą mokyklą, joje, kurį laiką vadintoje „totorių namais“ arba „vaikų prieglauda“, mokėsi septynmečiai ir jaunesni vaikai. Jie čia baigdavo keturias klases. Į mokyklą jie nešdavosi elementorius, rusų kalbos chrestomatiją, istoriją, vieną kitą sąsiuvinį, medžiagą rankdarbiams. Lenkiškai mokomi mokiniai papildomai mokėsi ir Lietuvos istorijos. Tai buvo labai reikšmingos pastangos šviesti tautą. Keturklasė slaptoji mokykla (joje dirbo pirmoji liaudies mokytoja Elena Grigonytė, pasivadinusi Jelena Grigonisuvna , skiepijusi neapykantą caro valdžiai, jos valdininkams, šiuos vertė domėtis mokyklos veikla). Pirmaisiais mokslo metais mokykloje galėjo mokytis tik 1905 metais Rusijos revoliucijoje dalyvavusių darbininkų vaikai.
Prie mokyklos buvo įsteigta labdarybės draugija, kuri rūpinosi vargingų šeimų vaikais, organizavo jiems nemokamus pietus. Kasmet mokyklą lankė apie 300 mokinių – lenkų ir lietuvių. Mokytojai beveik visi buvo lenkai. 1907 m. iš Maskvos atvažiavę rusai mokytojai mokė rusų kalbos. 1908-aisiais įkūrėjo J. Montvilos rūpesčiu prie mokyklos buvo pastatytas priestatas, kuriame buvo įrengtos trys klasės ir nedidelė aktų salė.
Mokiniai, baigusieji šią mokyklą, tapdavo liaudies mokytojais. Dažniausiai jie buvo skiriami dirbti Vilnijos krašte. Buvęs mokyklos mokytojas Tarasevičius prisimena, kad 1908 m. I klasėje mokėsi 35, II – 32, III – 27, IV – 40, V klasėje 43 mokiniai. Juozapas Montvila, visą laiką rūpinęsis mokykla, joje dažnai apsilankydavo, išklausydavo mokytojų ir mokinių pageidavimus, stengdavosi kartu su jais išspręsti iškilusias problemas. 1911 metų pradžioje mirus J. Montvilai mokykla buvo uždaryta.
Mokykla apie 1930 metus. Buvusios mokyklos vietoje dabar Verslo centras.
Tarpukario ir karo metai (1912–1944)
1912 m. joje, vėl atidarytoje vietos valdžios, visi dalykai buvo dėstomi jau rusų kalba. 1939 m., grąžinus Vilnių Lietuvai, mokykla buvo pavadinta Vilniaus 6-ąja pradine mokykla, o jos vedėju paskirtas J. Budėnas. 7 skyrių mokykloje mokėsi apie 400 berniukų nuo 7 iki 14 metų. Kaip atskiri dalykai joje buvo įvesti lietuvių kalba ir Lietuvos istorija.
1940-1941 m. m. dešimtyje klasių mokėsi 430 berniukų. Juos mokė ir keli lietuviai: N. Karvelis, V. Šemienė, J. Budėnas, L. Vanagaitytė ir kt. 1943 m., vokiečiams užėmus mokyklos patalpas, ji persikėlė į Krokuvos gatvę, o vokiečiams pasitraukus sugrįžo į Ukmergės gatvę. Mokslo metai prasidėjo 1944 m. rugsėjo 1 d. Keturiuose mokyklos skyriuose (6 komplektuose – 291 mokinys) mokėsi jau ir berniukai, ir mergaitės.
Progimnazija ir Vidurinė Mokykla (1946–1971)
1946 metais iš 10 klasių 4 klasės buvo lietuviškos. 1947 m. Vilniaus 6-osios pradinės mokyklos bazėje įsikūrė pirmoji lietuviška progimnazija, kuriai vadovauti buvo paskirtas direktorius Mykolas Serafinas (1947 – 1951 m.)
1950-1951 m. m. ji išaugo į vidurinę mokyklą. Jai, tapusiai Vilniaus 7-ąja vidurine mokykla, vadovavo jaunas energingas direktorius Juozas Kavaliauskas (1951 – 1952 m.) , kuris netrukus tapo švietimo ministro pavaduotoju. Vėliau mokyklos vairą perėmė mokymo dalies vedėja Aldona Balsevičienė (1952 – 1971 m.)
Persikėlimas į Žirmūnus ir akademiniai pasiekimai
1967 m. rugsėjo 1 d. mokykla persikėlė į naujas patalpas Žirmūnų gatvėje, prie Neries šaltiniuotos pakrantės, apaugusios ievomis. Tuomet joje mokėsi 1153 mokiniai. Vėlesniais metais mokinių padaugėjo net iki 2 tūkstančių (mokykla dirbo dviem pamainomis). Šį pavasarį mokyklą baigė 67-oji abiturientų laida. O kiek abiturientų baigė per 67-ejus metus!
Akademiniai pasiekimai: Mokykloje buvo sustiprintas fizikos mokymas. Mokytojos ekspertės D. Usorytės mokiniai, dalyvavo respublikinėse ir tarptautinėse fizikų olimpiadose, dažnai tapo jų prizininkais. Beveik kasmet Jaunųjų matematikų olimpiadoje dalyvaudavo ir geriausieji mokyklos matematikai, mokytojos ekspertės O. Jablonskienės mokiniai. 1987 metais Lietuvos matematikų draugija skyrė mokyklai apdovanojimą už geriausią pasirodymą respublikinėje jaunųjų matematikų olimpiadoje.
Mokykloje dirbo daug kitų kūrybingų ir darbščių, reiklių sau ir mokiniams mokytojų: mokytojos ekspertės – A. Šakalienė (anglų k.), V. Stanevičienė (anglų k.), D. Usorytė (fizikos), O. Jablonskienė (matematikos); metodininkai: B. Tarutienė (geografijos), B Garlienė (pradinių k.), D. Agurkienė (istorijos), L. Minelgienė (rusų k.), N. Sirgedienė (lietuvių k.), E. Laukaitienė (lietuvių k.), R. Tamošiūnienė (rusų k.), N. Uzdilienė (rusų k.), N. Valiulienė (rusų k.) D. Daraškevičienė (biologijos), A. Keblas (geografijos), J. Buliuolis (matematikos), N. Daubaraitė (chemijos), taip pat ilgametis pučiamųjų orkestro „Septima“ vadovas, muzikos mokytojas ekspertas V. Skripkauskas ir kiti.
Ir šiandien gimnazijoje dirba daug kūrybingų ir darbščių pedagogų – tai mokytojai ekspertai: D. Šiurkutė (vokiečių k.), J. Šačkutė (istorijos), O. Gaubienė (fizikos), A. Mikalauskienė (matematikos); mokytojai metodininkai, D. Puodžiukienė (biologijos), I. Niuniavaitė (ekonomikos), A. Markeliūnienė (lietuvių k.), J. Leleivienė (lietuvių k.), N. Žiobienė (lietuvių k.) bei didelis būrys kitų. 2023–2024 m.m. gimnaziją baigė 74-oji abiturientų laida.
Mokyklos vadovai ir Gimnazijos statusas
Buvę mokyklos vadovai: Juozas Kavaliauskas, Aldona Balsevičienė, Ona Pigagienė (1971–1974 m.), Valentinas Blotnys (1974–1984 m.), Stasys Katinas (1984–1989 m.), Edmundas Grigaliūnas (1989–2024 m.). Nuo 2024 m. gimnazijos direktorė – Rūta Krasauskienė.
- Nuo 1993 metų rugsėjo 1 d. mokyklai suteikta teisė atidaryti pirmąją realinio profilio gimnazijos klasės statusą turinčią klasę.
- Vilniaus miesto tarybos sprendimu 1996 metais 7–ajai vidurinei mokyklai suteiktas Žirmūnų vidurinės mokyklos pavadinimas.
- Švietimo ir mokslo ministro įsakymu 1999 metais mokyklai suteiktas gimnazijos statusas.
- Nuo 2001 metų rugsėjo mėn. gimnazijoje buvo nebekomplektuojamos I-IV pradinės, o nuo 2002 m. rugsėjo mėn. ir V-VIII pagrindinės mokyklos klasės.
- Vilniaus miesto tarybos sprendimu 2002 metais Vilniaus Žirmūnų gimnazijoje pradėtos komplektuoti tik I – IV gimnazijos klasės.
